Sodinimo vietos parinkimas ir dirvos paruošimas
Rožėms parinkite saulės apšviestą vietą. Pavėsį toleruojančioms veislėms tinka ir dalinai užpavėsinta vieta, tačiau parinkta vieta tiesioginės saulės turėtų gauti ne mažiau nei 5-6 valandas. Nesodinkite arti didelių medžių, nes jų šaknų sistema yra labai stipri ir didelė, rožė nesugebės įsitvirtinti tokioje vietoje. Rožėms visiškai netinka labai kalkingas ir/arba nuolat užmirkęs dirvožemis. Gausiai pakartotinai žydinčioms rožėms reikia derlingo, puraus dirvožemio. Idealus dirvožemis – lengvas derlingas, turtingas humusu priemolis, kurio rūgštingumas artimas neutraliam (pH 6-6,5). Į labai molingą dirvą prieš sodinant įterpkite durpių ar perpuvusio mėšlo/komposto, šiek tiek smėlio. Į labai smėlingą dirvą įterpkite molio drėgmei sulaikyti, taip pat labai tinka perpuvęs mėšlas ar kompostas.
Jei prieš tai planuojamoje vietoje ilgai augo kita rožė (daugiau nei 5 metus), dirvožemį pakeiskite nauju (tinka daržo žemė ar kt. vietos žemė, kur neaugo rožės).
Yra nemažai rožių ar erškėčių hibridų, kurie gali augti ir skurdžiame dirvožemyje.
Ką daryti gavus plikas šaknis ?
Geriausia jei gautus augalus kuo skubiau pasodinsite į nuolatinę augimo vietą. Jai ne galite pasodinti juos išpakuokite ir šaknis užberkite žemėmis. Jei iki sodinimo nėra galimybės rožių prikasti lauke, galima prikasti į drėgno dirvožemio ar durpių kibirą. Galima sodinti į vazoną. Galima laikyti ir vandenyje kur nors šaltai (bet ne minusinėje temperatūroje) Jei augalų negalite pasodinti ilgiau nei savaitę, juos išpakuokite ir nuožulniai prikaskite laikinoje vietoje lauke (šaknis užberkite žemėmis). Taip augalus galite išlaikyti keletą savaičių.
Sodinimas
Tinkamas sodinukų „plikomis šaknimis“ sodinimo laikas – vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris, kai žemė jau atitirpusi ar dar neįšalusi, bet sodinukai vis dar / jau žiemos ramybės būsenoje (iš vazonėlių sodinti galima visą vegetacijos sezoną).
Prieš sodinant patrumpinkite per ilgas šaknis. Rožes sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos, ) būtų apie 3–5 cm po žeme. Sodinimo gylis yra parametras, kuris turi būti griežtai kontroliuojamas. Jei rožės skiepijimo vietą yra virš žemės jis gali išdžiūti ir daigas žus. Be to, tuo pačiu metu po skiepijimo vieta esantys poskiepio akutes gali pabusti ir duoti laukinių erškėtuogių augimą, o tai nualina augalą ir reikalauja reguliaraus genėjimo. Šaknies kaklelis, per giliai pasodintas - daigas ilgai įsišaknys , blogai augs ir pradės auginti savo šaknis. Tai yra blogai, nes rožė nušals mūsų klimate.
Sodinant duobėje nesuraitykite šaknų – tuomet geriau padidinti sodinimo duobę ar per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Sodinant rožes jų netręškite mineralinėmis trąšomis! Iš karto galima naudoti Ruter arba Haifa. Išimtis – jei sodinate į itin molingą, sunkią dirvą. Tokiu atveju iškaskite apie 15 cm gilesnę duobę nei būtina rožei pasodinti, į dugną įberkite žiupsnelį fosforo trąšų, ant jų užpilkite sluoksnį žemių ir tik tada sodinkite rožę. Šaknys jokiu būdu neturi patekti arti trąšų. Visada gerai, jei sodinant, į atgal beriamą žemę įmaišysite organinių priedų: durpių, subrendusio komposto ar šiek tiek perpuvusio mėšlo (šviežias kompostas ar mėšlas jokiu būdu netinka!). Užpildant sodinimo duobę visada bent pusę tūrio turi sudaryti vietinė žemė. Išimtis, jei sodinate į naujoms rožėms netinkamą dirvožemį (itin kalkingą ar į vietą, kur anksčiau augo kita rožė). Tokiu atveju dirvožemį reikia visiškai pakeisti. Naujai pasodintus augalus gerai palaistykite (vėlyvo rudeninio sodinimo metu tai daryti nebūtina). Pasodintus sodinukus apkaupkite ar apmulčiuokite taip, kad iš žemės kyšotų sodinukų šakų galai. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol pradės funkcionuoti šaknų nauja sistema.
Pavasarį pradėjus augti naujiems ūgliams, ir praėjus šalnų pavojui, žemes ar mulčą išsklaidykite ar pašalinkite. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos sodinuką sodinkite nuožulniai taip, kad šaknys būtų nukreiptos tolyn nuo sienos, o šakos – link sienos. Prie pamatų dirvožemis greitai išdžiūva, todėl taip pasodintos rožės šaknys greičiau pasieks normalaus drėgnumo zoną. Dėl tos pačios priežasties prie pat pastatų pasodintus augalus bent jau pirmaisiais metais reikia dažniau laistyti.
Tręšimas
Jei tinkamai paruošta dirva, pirmais metais po pasodinimo rožių tręšti nereikia. Vėliau – reikia reguliariai tręšti bent du kartus sezono metu. Jei rožės auga labai laidžiame ir lengvai išplaunamame smėlio dirvožemyje gali tekti tręšti ir dažniau. Bent vieną kartą sezono metu (geriausia pavasarį) rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis. Jei jų neturite – tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausiau azoto. Vasarą – birželį arba liepą – tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio mėn. netręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie nespės subręsti iki pirmųjų šalčių. Tręšiant laikykitės ant trąšų pakuotės nurodytų reikalavimų. Pertręšti augalai praranda atsparumą ligoms ir šalčiui. Tręšiant svarbiausia taisyklė yra ši: geriau mažiau nei per daug!